žudeika

žudéika scom. (1) Š, NdŽ; Rtr, BŽ466,572,608, KŽ, žūdeika Rtr, KŽ 1. žudikas, žmogžudys: Vedė Merkys į Vilnių priešus ir galimus žudeikas savo mylimo kunigaikščio rš. 2. plėšrūnas, grobuonis: Sunku tas žudeika (lapė) apgauti Kp.